prunkšnojimas

prunkšnójimas sm. (1) 1. → prunkšnoti: Toliau į vidurnaktį nutilo piemenys, o pasigirdo arklių šnarėjimas ir prunkšnojimas M.Katk. 2. prislopintas juokas: Kaip miškų gaisro ugnis, taip lėkė kilęs juokas ir prunkšnojimas nuo vieno žmogaus lig kito rš.